• slide7.jpg
  • slide8.jpg
  • slide5.jpg
  • slide4.jpg
  • slide2.jpg
  • slide1.jpg
  • slide3.jpg
  • slide6.jpg

Registracija pas specialistą

Registracija http://www.sergu.lt

Specialistai

Specialistų sąrašas

E-vyriausybė

Elektroniniai vyriausybės vartai

Pacientams

Patarimai. Ką kiekvienas pacientas turėtų žinoti.

Kontaktai

Personalo kontaktai

Darbo laikas

Personalo darbo laikas

 

Įstaigos darbo laikas:

l - IV nuo 700 val. iki 1700 val.

V - nuo 700 val. iki 1545 val.

VšĮ Anykščių rajono

psichikos sveikatos centras

V. Kudirkos g. 1,

Anykščiai

LT - 29145 

Tel. (8 381) 51083

anyksciu.rpsc@res.lt 

Registratūros

tel. Nr. (8 381) 56704

 Kur ieškoti pagalbos?

Už saugią Lietuvą baneris 250x430

 

sam

 

 

 

ansav

 

 

 

sodra

 

VKontrole

 

 

 

 

Mokestis už paslaugą

 

 

sodros 230 188

 

 

 

VšĮ Anykščių rajono psichikos sveikatos centras prisijungė prie nacionalinių mastu vykdomos elektroninės išankstinės pacientų registracijos sistemos. Išankstinės pacientų registracijos sistema leidžia:

  • rezervuoti gydytojo priėmimo laiką internetu;
  • pacientams rinktis gydytojus iš skirtingų gydymo įstaigų;
  • automatiškai (SMS arba el. paštu) informuoti pacientą apie būsimo apsilankymo būklę, apsilankymo atšaukimą, siųsti priminimus ir pan.;
  • sistemoje užsiregistravusiam pacientui internete stebėti visų savo planuojamų bei įvykusių apsilankymų būklę;
  • gydytojui konsultantui iš anksto susipažinti su atvyksiančių pacientų duomenimis;
  • siunčiančiam gydytojui suformuoti siuntimą (kurį galima atspausdinti bei automatiškai elektroniniu būdu pridėti prie planuojamo paciento apsilankymo duomenų) bei stebėti savo siųstų pacientų apsilankymų būklę;
  • įstaigos administratoriams matyti gydytojų planuojamą krūvį, pacientų pasiskirstymą, automatiškai gauti statistines ataskaitas ir kitą informaciją, analizuoti pacientų registracijos procesą (kokiu laiku, koks kiekis, kokių pacientų registruojasi ir pan.) ir tuo pagrindu daryti įstaigos valdymo sprendimus.

Nuo šiol visus pacientus kviečiame naudotis išankstine registracija pas specialistus Anykščių psichikos sveikatos centre neišėjus iš namų internetinėje svetainėje www.sergu.lt.

Prašome naudotis.

Anykščių PSC administracija

0

Anykščių psichikos sveikatos centre jau beveik 10 metų įsikūręs ir savo veiklą vykdo užimtumo kambarys, į kurį susirenka asmenys, kuriuos vienaip ar kitaip palietė psichikos liga. Įrengtame užimtumo kambaryje psichikos negalią turintys asmenys arba jų artimieji sprendžia savo problemas, susijusias su ligos stigmatizacija, užimtumo trūkumu, savipagalbos poreikiu ir ugdo savo savarankiškumą.

Kviečiame visus, kuriuos vienaip ar kitaip palietė psichikos ligos, atvykti į rengiamus užsiėmimus Anykščių PSC. Čia galėsite praskaidrinti savo kasdienybę, susirasti draugų, atrasti savo mėgstamą veiklą, užpildyti bendravimo stoką.

Jūsų laukiame darbo dienomis

Anykščių PSC

V. Kudirkos g. 1,

4 arba 9 kab.

Tel. 8 381 56703

Jūs visada laukiami!

 

Nėra kito tokio sudėtingo fizinio, biologinio, somatinio, psichinio, psichologinio, psichiatrinio, kultūrinio, socialinio ir dvasinio reiškinio bei bendros visuomenės sveikatos problemos, kito tokio nepaaiškinamo, beprasmio, tokio tragiško, skausmingo ir neprotingo, tokio sunkaus ir nesuvokiamo, kaip nusižudymas. Nežiūrint keleto jau nustatytų aplinkos veiksnių, mes nežinome ir negalime žinoti tikrųjų priežasčių, slypinčių už savižudybės, nes ją lemia daugybė susiklosčiusių aplinkybių ir veiksnių. Dėl vienos iškilusios problemos nesižudoma, visada prie minties apie pasitraukimą iš gyvenimo veda daug biologinių, psichologinių, psichologinių-psichiatrinių, istorinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių. Vis dėlto didžiausią riziką savižudybei sudaro nediagnozuotas ir negydomas psichikos sutrikimas.

Savižudybė yra viena iš rimčiausių visuomenės sveikatos problemų. Savižudybių aukos dažnai kamuojamos psichiatrinių problemų ir psichikos sutrikimų, tarp jų ir priklausomybių, fizinių arba somatinių sunkumų, kultūrinių (socialinių, istorinių, mitologinių) ir dvasinių konfliktų. Tačiau reikia nepamiršti, kad visi šie veiksniai nebūtinai sutinkami kiekviename atvejyje ir kiekvienoje šalyje ar asmenybėje jie gali pasireikšti nevienodai, priklausomai nuo kultūrinių, politinių, dvasinių ir ekonominių charakteristikų.

Plačiau skaitykite http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=274%3Asaviudybi-prevencijos-galimybs&catid=1%3Anaujienos&Itemid=3&lang=lt

Pastaruoju metu, vis daugiau mokyklinio amžiaus jaunimo vartoja medžiagas, sukeliančias priklausomybę. Priklausomybę sukeliančių medžiagų spektras yra platus, jos įvairiai veikia žmogaus organizmą, sukeldamos įvairius organų pakitimus, ligas, o kartais ir mirtį.

Jaunimas ypatingai domisi narkotikais, diskutuoja, skaito literatūrą, ne vienas nutaria juos išbandyti, nesuprasdami kaip rizikuoja pakenkti sau. Didelį nerimą, dėl jaunimo galimai vartojamų narkotinių medžiagų, išgyveną tėvai auginantys vaikus, kurie vedini smalsumo, nežinojimo nutaria išbandyti tiek legalius, tiek nelegalius narkotikus.

Kas yra legalūs narkotikai? Tai medžiagos, kurios legaliai, tik su tam tikrais apribojimais, parduodamos įvairiose prekybos vietose – tai alkoholis ir tabakas.

Alkoholis yra labiausiai paplitusi veikianti psichiką ir sukelianti priklausomybę medžiaga. Alkoholiniai gėrimai gali būti stiprūs ir silpni. Jų stiprumas priklauso nuo gryno alkoholio kiekio juose ir priemaišų bei skirtingos gamintojo technologijos. Asmenims iki 18 metų draudžiama parduoti alkoholį. Geriant alkoholinius gėrimus, alkoholis skverbiasi į visus audinius, organus ir ląsteles. Organizmo fermentai suskaldo alkoholį, tačiau didesnis jo kiekis apnuodija alkoholį ir iššaukia apsauginę organizmo reakciją – vėmimą. Alkoholis prasiskverbęs į ląsteles, atima vandenį, koaguliuoja baltymus, tirpdo riebalus. Dalis smegenų ląstelių žūva. Mažos alkoholio dozės slopina galvos smegenų žievės centrus, todėl keičiasi žmogaus elgesys, pradeda daug kalbėti, judėti, sutrinka koordinacija. Didesnės alkoholio dozės paralyžiuoja mąstymą, sutrikdo judesių koordinaciją, gebėjimą orientuotis laike ir vietoje. Žmogus nebesugeba judėti, galima net komos būsena arba mirtis dėl kvėpavimo centro slopinimo. Euforinės būsenos – atpalaidavimo, nusiraminimo – poreikis skatina žmones vartoti alkoholinius gėrimus. Tačiau potraukis gali peraugti į priklausomybę.

Kita, narkotinė legali medžiaga, tabakas. Cigaretėms, papirosams naudojami smulkinti ir apdoroti tabako lapai. Tabake esanti medžiaga nikotinas, veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, sukelia tam tikrą euforinę būseną jaučiamą lengvumu, maloniu jaudinimu, veikia raminančiai. Rūkymo įprotis dažniausiai prasideda pamėgdžiojimu, noru būti panašiam į suaugusius, noru atsipalaiduoti nuo nervinės įtampos. Rūkymas – labiausiai paplitusi buitinė narkomanija, žalojanti žmogaus sveikatą. Cigaretės dūmuose yra 4000 cheminių junginių, kurie išsiskiria į aplinką. Iš jų apie 40 nuodingų, tarp jų ir sukeliančių vėžį kancerogeninių medžiagų. Rūkymo metu išsiskiriančios dervos dirgina lūpų gleivinę, sustorėja balso stygos, balsas pasidaro šiurkštus, švokščiantis. Dervos nusėda ant dantų, dantenų, pirštų – jie pagelsta, iš burnos dvelkia nemalonus kvapas. Rūkantieji kenkia ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai. Surūkius cigaretę 2/3 dūmų patenka į aplinką ir užteršia ją nikotinu, dervomis ir kitomis nuodingomis medžiagomis. 

Daugiau informacijos apie narkotikus ir galimybes jų išvengti http://www.vpsc.lt/tevams_apie_narkotikus.pdf

Dažniausiai vartojami nelegalūs narkotikai yra kanapės, ekstazis, heroinas, kokainas.

Kanapės – tai natūralus augalas. Narkotikai iš kanapių – marihuana, hašišas – dažniausiai vadinami „žole“ yra vieni iš labiausiai paplitusių. Dažniausiai kanapės yra rūkomos. Apsvaigimas nuo kanapių atpalaiduoja, tampama daug kalbančiu, laimingu. Laikas sulėtėja, paaštrėja spalvos, garsai, skoniai. Rūkant kanapes, padažnėja širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas bei sumažėja deguonies kraujyje, todėl padidėja ir širdies priepuolio tikimybė. Kanapės paveikia atmintį, susikaupimą, išvargina, susilpnina motyvaciją. Galima jausti nerimą, paniką, patirti iliuzijas, haliucinacijas. Kanapių rūkimas gali padidinti plaučių, galvos bei kaklo vėžio tikimybę. Silpnėja imuninė sistema, gali turėti įtaką vaisingumui. Dažniausiai nuo kanapių rūkymo pereinama prie tokių narkotikų kaip amfetaminas, o dar vėliau ir heroinas.

Ekstazis – sintetinis narkotikas. Dažniausiai parduodamas tablečių su įvairiais simboliais pavidalu. Ekstazis dažniau vartojamas naktiniuose klubuose ir šokių vakarėliuose. Jis sukelia žvalumo, teigiamo požiūrio į aplinką poveikį. Žmogus jaučiasi laimingas, ramus, meilus kitiems, jaučiamas malonumas nuo prisilietimų. Ekstazis stipriai paveikia nervų ląsteles, atsakingas už žmogaus energetinę savireguliaciją, nuotaiką, agresiją, seksualinę veiklą, miegą, jautrumą skausmui. Gali pakilti kūno temperatūra, kraujo spaudimas, pagreitėti širdies plakimas. Galimas prakaitavimas, drebulys, griežimas dantimis. Asmenys vartojantys šį narkotiką gali patirti kelias dienas trunkančia sekinančia abstinenciją ir depresiją.

Heroinas – stipria priklausomybę sukeliantis narkotikas. Heroino vartojimas atneša daugiausiai problemų tiek jį vartojantiems žmonėms, tik visuomenei. Heroinas gaminamas iš morfino, medžiagos, kuri gaunama iš opijinių aguonų. Heroino injekcija sukelia susijaudinimą, po kurio jaučiama ramybė ir svajingumas, šiluma, atsipalaidavimas, snaudulys. Sumažėja skausmas, agresija, seksualinis potraukis. Heroino vartojimas sukelia rimtų sveikatos problemų – spontaniški abortai, sužalotos venos, infekcinės ligos kaip ŽIV ir AIDS bei hepatitas, taip pat galimas mirtinas perdozavimas. Heroino vartotojų sužalojamos venos, pažeidžiami širdies vožtuvai, kepenys, slopinama kvėpavimo sistema, todėl dažnas plaučių uždegimo pavojus. Vartojant heroiną vystosi tolerancija, todėl vartotojas turi vartoti vis didesnes dozes, jog pajustų tą patį poveikį. Kūnas pripranta prie nuolatinio narkotiko buvimo jame, todėl neįprastas pojūtis tampa kasdienybe. Todėl norint pajusti stipresnį pojūtį, reikia ir didesnės dozės. Negavus reikiamos dozės narkotiko, vystosi abstinencija – viduriavimas, vėmimas, šaltis, drebulys, nemiga, „suka“, „laužo“ kaulus, raumenis. Abstinencija trunka 2-3 dienas ir palengva išnyksta per savaitę.

Kokainas – baltų miltelių pavidalo stiprią priklausomybę sukeliantis stimuliuojantis narkotikas, gaminamas iš kokamedžio lapų. Gali būti įkvepiamas pro nosį arba ištirpinamas vandenyje ir leidžiamas į veną. Kokainas padidina budrumą, energingumą, sumažina alkį, troškulį. Žmogus vartojantis kokainą, rizikuoja patirti infarktą, insultą, staigią mirtį. Pažeidžiami žarnyno audiniai, skrandis, žarnynas, atsiranda pilvo skausmai, galvos skausmai, pykinimas. Daugiadienis kokaino vartojimas iššaukia paranojos priepuolius, žmogus nebesiorientuoja realybėje ir patiria haliucinacijas.

Be šių, dažniausiai vartojamų narkotinių medžiagų, yra labai dažnai vartojami ir amfetaminai, LSD, lakiosios medžiagos ir įvairios kitos narkotinės medžiagos. Plačiau apie narkotines medžiagas ir pagalbos priemones, narkotines medžiagas vartojaniems asmenimis, galima rasti http://www.drugs.ie/ln

Anykščių psichikos sveikatos centras


 

 

 

Vienareikšmiškai atsakyti į klausimą „kodėl“ tikrai nedrįsčiau, nes tai, kad vis daugiau jaunų žmonių renkasi virtualias draugystes, lemia įvairūs dalykai ir daugelis priežaščių. Jei mėginčiau įsivaizduoti ir suprasti, tai pirmiausiai kelčiau klausimą, o kas gi vyksta, kad jauni žmonės nesiburia į įvairias grupes klubuose, mokyklose, bibliotekose..., o renkasi virtualias daugystes.

Norėčiau pradėti nuo to, kad mes puikiai supranteme, jog labiausiai pažeidžiami yra vaikai ir paaugliai. Jaunas žmogus paauglystėje išgyvena savasties supratimo, įtvirtinimo periodą. Juk kaip tik tuo metu jie yra tokioje būsenoje, kai iš vaikystės „išmesti“, o į suaugusiuosius dar „nepriimti“. Jų emocinis stabilumas formuojasi nuo ankstyvos vaikystės ir tai nuliame koks emocinis santykis yra šeimoje, jį supančioje aplinkoje. Emocinį pasitenkinimą lemia ir tai, kiek jaunas žmogutis jaučiasi suprastas, svarbus ir reikalingas, kiek yra patenkinami jo troškimai, atliepiami poreikiai, kurie leidžia formuotis stipriam, nepažeidžiamam „AŠ“. Apie tai noriu kalbėti ne mėginant ieškoti kaltų, o apie esamą šių dienų realybę. Dažnai suaugusieji nenumato ar neįvertina rizikos, neigiamų pasekmių susijusių su internetine visagalybe, nes jie net nežino apie tai. O tuo tarpu nuolatinis jauno žmogaus laiko leidimas prie kompiuterio suteikia tėvams saugumo jausmą. Juk jų atžala tuo metu būna namuose, niekur „negastroliuoja“, tačiau toks besaikis buvimas virtualioje erdvėje žaloja jauno žmogaus suvokimą apie jį supančią aplinką, nesuteikia galimybės išmoktireikšti jausmus, natūralias emocijas, bei eksperimentuoti realiame pasaulyje. Ir nenuostabu, jog jaunuolis valandų valandas praleidžiantis internetinėje aplinkoje, natūraliose situacijose nebemoka pritapti prie draugų/bendraamžių, jaučiasi nepilnavertis, dėl ko nesąmoningai trokšta grįžti į jam artimesnę, virtualią aplinką, nesjam yra per sunku kurti natūralų santykį akis į akį, sunku reikšti jausmus, jį baugina ir gąsdina jo paties jausmai, kurie gali būti tiesiog nepriimtini, gąsdinantys.


Baneris nuorodos i gaires 2           Pagalvok 150x60 web             vaistai          Žinoti sveika          Visuomenės sveikatos centras

Įstaigos kontaktiniai duomenys

Kontaktai

Registracija pas specialistą

Registracija

Įstaigos partneriai

Partneriai

Aplinka

Galerija

Registratūros darbo laikas:

l - IV nuo 7.00 val. iki 17.00 val.
V - nuo 7.00 val. iki 16.00 val.

 Tel. (8 381) 56704

 

VšĮ Anykščių rajono psichikos sveikatos centras

V. Kudirkos g. 1, Anykščiai LT - 29145

Įm. k. 154335074 (PVM kodo nėra)

Tel./faks. (8 381) 51083 El. paštas: anyksciu.rpsc@is.lt

Sąskaitos Nr. LT 56 7044 0600 0389 9945